- vote of non-confidence
- nepasitikėjimo balsavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Parlamentinės kontrolės procedūra, kuria siekiama pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe; dažniausiai inicijuojama opozicijos, parlamentui pareiškus nepasitikėjimą. Tradiciškai parlamentinėje sistemoje pareiškus nepasitikėjimą vyriausybei, ši atsistatydina arba kreipiasi į valstybės vadovą reikalaudama paleisti parlamentą ir skelbti pirmalaikius rinkimus. Nepasitikėjimo balsavimas daug rečiau inicijuojamas šalyse, kuriose veikia dvipartinė sistema ir vienpartinė vyriausybė, dažniau – daugiapartinėse sistemose, kur veikia koalicinės vyriausybės. Neretai inicijuojamas parlamentui nepritarus vyriausybės inicijuotam svarbaus įstatymo, pvz., valstybės biudžeto, projektui. Kai kuriose šalyse, siekiant užtikrinti vyriausybių stabilumą, sukuriamos sudėtingesnės nepasitikėjimo balsavimo procedūros. Pagal LR Seimo Statutą, parlamento sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, pateikdama motyvuotą nutarimo projektą, gali inicijuoti balsavimą dėl tiesioginio nepasitikėjimo vyriausybe. Tokiu atveju Seimas redakcijos komisijos nesudaro, vyriausybės nariams pateikiami klausimai, į juos atsakius iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo vyriausybe. Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo vyriausybe taip pat gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip 1/2 visų Seimo narių balsų dauguma. atitikmenys: angl. vote of non-confidence ryšiai: susijęs terminas – interpeliacija susijęs terminas – konstruktyvusis nepasitikėjimo balsavimas susijęs terminas – pasitikėjimo balsavimas
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.